Degimo proceso metu išsiskiriantys kancerogenai
Dauguma pavojingų medžiagų yra paženklintos ir nustatytos, tačiau taip pat yra kancerogenų, kurie susidaro darbo proceso metu kaip šalutinis produktas, vadinamųjų procesų metu susidarančių kancerogenų (PSK).
Kadangi PSK paprastai nėra ženklinami ir nenurodomi saugos duomenų lapuose, darbuotojų saugos ir sveikatos praktikoje šiems PSK reikia skirti ypatingą dėmesį, nes milijonai darbuotojų Europoje kasdien susiduria su PSK. Vienas iš procesų, kurių metu susidaro kancerogenai, yra degimas. Degimas – tai reakcija tarp kuro ir oksidanto, lydima šilumos išsiskyrimo. Degimo metu iš kuro ir oksidatoriaus susidaro naujos cheminės medžiagos, sudarančios išmetamąsias dujas. Darbo aplinkoje, vykstant degimo procesams, išsiskiria kancerogeninės (ir kitos pavojingos) medžiagos, kurios kelia pavojų darbuotojams. Kancerogeninių medžiagų, atsirandančių dėl degimo, poveikio darbe pavyzdžiai yra suvirinimas (suvirinimo dūmai) arba dyzelinių variklių išmetamųjų dujų įkvėpimas.
Kokia veikla lemia teršalų išmetimą?
Kaitinant metalą ar kitą medžiagą susidaro dūmai, kurių garai susitraukia į labai smulkias daleles ore. Šie dūmai gali išsiskirti suvirinant, lydant, kaitinant, deginant, lituojant ir kietinant medžiagą. Veikiantis vidaus degimo variklis išskiria anglį ir daugelį kitų cheminių medžiagų, tarp kurių yra ir kancerogeninių medžiagų, tačiau poveikis vis tiek gali būti, kai variklis išjungtas patalpose, kuriose nėra vėdinimo arba jis yra per menkas.
Kur kyla rizika
Degimo procesai vyksta įvairiose pramonės šakose, pvz., metalo apdirbimo, statybos, laivų statyklų ir transporto pramonės šakose. Variklių išmetamųjų dujų poveikį patiria tokių profesijų darbuotojai, kaip autobusų garažų ir sunkvežimių terminalų mechanikai, sunkvežimių vairuotojai, ugniagesiai, statybininkai, krautuvų operatoriai, žmonės, dirbantys su stacionariais energijos šaltiniais, pvz., kompresoriais, generatoriais, taip pat darbuotojai, pakraunantys ir iškraunantys laivus ar lėktuvus, naftos ir dujų pramonės darbuotojai, kelininkai.
Kiek darbuotojų yra paveikiami?
Paskaičiuota, kad Europoje dyzelinių variklių išmetamosios dujos veikia 3,6 mln. darbuotojų. Be to, milijonai ES darbuotojų yra veikiami dūmų, kuriuose yra tokių kancerogeninių metalų kaip švinas, berilis, kadmis ir nikelis. Chromo VI poveikis patiriamas suvirinant nerūdijantįjį plieną, spalvotųjų metalų lydinius, chromines dangas ir kai kurias suvirinimo medžiagas. Manoma, kad chromo VI poveikį ES patiria iki 900 000 darbuotojų. Suvirinimo būdu tvarkant padengtus metalus ar metalo laužą taip pat gali išsiskirti toksiški garai, pvz. savo sudėtyje turintys kadmio ar plastikų sudėtinių dalių.
Poveikį darantys veiksniai
Degimo dūmų poveikį darbuotojams lemia šie veiksniai: proceso tipas, deginamos medžiagos sudėtis, vieta (atvira ar uždara erdvė), vėdinimo būdas (bendras ar vietinis) ir darbo metodai.
Poveikis sveikatai
Deginamos medžiagos rūšis lemia dūmų tipą, taigi ir poveikį sveikatai. Vėžio riziką didinančios medžiagos yra chromas (plaučiai); didesnė vėžio rizika įtariama dėl nikelio (plaučiai, nosis), kadmio (plaučiai, inkstai, prostata), švino (plaučiai, skrandis ir šlapimo pūslė), berilio (plaučiai). Išsamesnės informacijos apie konkrečių kancerogeninių metalų ir medžiagų poveikį sveikatai ieškokite atskirų medžiagų informaciniuose lapeliuose kancerogenų veiksmų plano (Roadmap on Carcinogens) svetainėje: Dyzeliniai išmetamieji teršalai ir suvirinimo dūmai.
Ką daryti?
Degimo dūmai paprastai nelaikomi pavojingais žmonių sveikatai, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti informuotumui apie šias medžiagas ir poveikio mažinimo priemones. Kaip ir bet kurios kitos cheminės medžiagos atveju, reikia atlikti degimo dūmų (pvz., dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų arba suvirinimo dūmų) poveikio darbuotojams rizikos vertinimą. Pavyzdžiui, užduokite šiuos klausimus: ar dūmai patenka į uždaras darbo vietas? Ar imtasi priemonių poveikiui sumažinti? Ar darbininkai praneša apie sudirgusias akis ar plaučius?
Geriausias sprendimas – sumažinti dūmų kiekį kuo arčiau šaltinio, perprojektuojant darbą ir iš naujo apsvarstant naudojamus metodus ir medžiagas, pavyzdžiui naudoti suvirinimo degiklį su oro atsiurbimu. Jei tai nepadeda, išmetamųjų teršalų kiekis turėtų būti kontroliuojamas šalia šaltinio, pavyzdžiui, naudojant vietines ištraukimo sistemas. Įvairių dūmų ištraukimo gerų priemonių yra pateikta https://www.dustfreeworking.tno.nl/. Su gerąja patirtimi ir sprendimais galima susipažinti interneto kancerogenų veiksmų plano (Roadmap on Carcinogens) svetainėje (link).
Asmeninės kvėpavimo takų apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti naudotoją nuo kenksmingų dulkių, garų, dūmų ar dujų įkvėpimo, turėtų būti naudojamos tik kraštutiniu atveju.
